Pinigų magija

#09 Kaip gauti pinigų per 7 dienas, nusipirkti butą per 2 mėnesius

Kadaise ir aš buvau ta, kuri „Google“ paieškos langelyje klausė, kaip greitai gauti pinigų, kur jų paimti ir kaip visada turėti. Internetas siūlė krūvą straipsnių, kuriuos rašė visokie finansų ekspertai-apsišaukėliai ar šiaip tekstų rašytojai š*dmaliai, pažįstami iš universiteto laikų, na tokie, kurie parašys straipsnį apie bet ką, be jokios atsakomybės papilstys iš tuščio į kiaurą ir jaus sadistišką malonumą, apgavę skaitytojus, – juk rašė ne todėl, kad žino, kaip greitai susiveikti pinigų, o todėl, kad naudodami populiarius paieškos žodžius troško iškelti save į aukštą „Google“ poziciją ir parodyti savo š*dmalystės meną. 

Be to, mačiau, kad visi tokių straipsniūkščių autoriai banaliai nusirašinėja vieni nuo kitų ir kartoja tą patį – peržiūrėk išlaidas, taupyk, atidėk dalį atlyginimo; jei turi ką parduoti – parduok; jei turi ką nuomuoti – nuomuok; investuok, susirask papildomą darbą, ir taip toliau. Man tie patarimai netiko, nes jau savaime atėmė motyvaciją, – pavyzdžiui, net jei turi ką parduoti, nebūtinai greitai rasi pirkėją (kai kurių puikių, naujų daiktų nesugebu parduoti metų metus; galbūt žmonės nesuvokia jų vertės). O dar tos nesąmonės – nusipirk pinigus pritraukiantį augalą, laikyk piniginėje banknotus pagrindine puse į viršų; kuo daugiau išleidi – tuo daugiau pinigų grįžta... Labai sunku paskaičiuoti, numatyti, kada jau bus rezultatas. Jei iš viso bus.

Ar magija veikia?

Kritiškoje finansinėje padėtyje atsidūrusiam žmogeliui aiškinti apie investicijas šiek tiek neadekvatu ir ne laikas. Žmogus, sunkiu metu ieškantis atsakymo, kaip greitai gauti ar pasiskolinti pinigų, nori paprasčiausių, greičiausių, užtikrintų, nieko nekainuojančių sprendimų, jam reikia stebuklo, jis pasiruošęs išbandyti net magiškus receptus. Kartą aš tikrai išbandžiau magišką triuką, kai perskaičiau, kad pinigai ateis, jei po durų kilimėliu padėsi monetą herbu į viršų. Aš padėjau net tris. Tai buvo balandžio mėnuo. O birželį, kai šį triuką jau buvau primiršusi, man į sąskaitą netikėtai įkrito įspūdinga pinigų suma (giminės pardavė butą); panorėjusi būčiau galėjusi nedirbti kelis metus. 

Supraskite teisingai, aš nesėdėjau sudėjusi rankų, – visą tą laiką dirbau samdoma darbuotoja, papildomai kūriau, tobulinau, plėtojau savo asmeninius projektus, ir man visai neblogai sekėsi. Tūkstančių neuždirbau, įplaukos tik padėdavo finansiškai išsilaikyti ir nenuskęsti. Tačiau visada norisi apsidrausti, pasidėti papildomą finansinę pagalvę, užsitikrinti sotesnę, stabilesnę ateitį, pagaliau uždirbti tiek pinigų, kad nespėtum leisti. Man įdomus tas ryšys tarp minimalių, regis, visiškai nesusijusių veiksmų ir rezultato: jei padarysiu taip, suveiks ar ne? Kas tai? Magija, metafizika, ezoterika, laiko patikrinti gyvenimo dėsniai, algoritmai, palankiai išsirikiavusios planetos, akla sėkmė? Turbūt viskas kartu. 

Taigi, magija suveikė. Bet maždaug po penkerių metų finansai ėmė tirpti, ir aš nutariau dar kartą pasidomėti neįprastais pinigų pritraukimo būdais. Tokiais, iš kurių protingi dėdės ekonomistai gal tik pasijuoktų. Bet, kaip sakoma, jie man sąskaitų neapmoka, tad ne jų reikalas, kaip aš prasimanau pinigų.

Kartais pats gyvenimas pakužda atsakymus. Čia pateiksiu savo autentiškus, tikrai ne dirbtinio intelekto sukurtus atradimus ir pastebėjimus, kas ir kaip iš tiesų pritraukia pinigus. Noriai pasidalinsiu su jumis – labiausiai dėl to, kad atlikdami šiuos ritualus tampame švaresni ir socialiai atsakingi, t. y. laužome savo ego, keičiame įpročius, keliame elgesio standartus, sąmoningėjame ir keliame visuomenę. Visi darykime šiuos ritualus, tapkime švaresni, geresni, turtingesni.

Kaip susiję rūkymas ir finansai?

Šis reiškinys man visada buvo prieš akis, tik ilgai nesurišau galų. Jei tekdavo praeiti pro piceriją, prekybos centro galinį kiemą, atkreipdavau dėmesį, kad lauke visada stovi personalas ir draugiškai čiulpia cigaretes. Vaizdas būdavo liūdnas, apgailėtinas – rūkantis žmogus visada stovi šiek tiek susigūžęs, lyg užkluptas darantis nusikaltimą, atrodo lyg prislėgtas visų pasaulio bėdų. Rūkantis žmogus niekada neatrodo patenkintas, laimingas. Regis, laimė jį apeina ratu.

Pagalvodavau, koks sutapimas – juk picerijų, prekybcentrių darbuotojai labai mažai uždirba ir visada rūko. Nedaug uždirba ir rūko. O gal – rūko ir todėl neateina pinigai? Ar tai tik sutapimas? Pradėjau stebėti, kas dar rūko ir kur dirba. Miegamųjų rajonų daugiabučiuose įsikūrusių mažų kirpyklėlių, salonėlių darbuotojos irgi rūko kaip garvežiai – ne kur nors už kampo, o čia pat, tarpdury, tarsi užtverdamos įėjimą galimiems klientams. Ir kartu – pinigams. Jos turbūt paaiškintų – nėra klientų, todėl stovim ir rūkom. Aš atsakyčiau – o gal klientų nėra todėl, kad rūkydamos užstojate įėjimą, atbaidote klientus ir pinigus. Potencialūs klientai pro jus praeina kasdien ir galbūt pagalvoja: „Aš čia neisiu“. Tą patį galvoja ir pinigai!

Tada prisiminiau, kad stiklinių dangoraižių „ofisų planktonas“ irgi mėgsta prie parkingo ar atsarginio įėjimo sustojęs parūkyti. Ilgą laiką gyvenau sostinės centre, dangoraižių rajone, ir man praeinant pro šalį labai krisdavo į akis tie nuolatiniai „veipintojų“ būreliai prie verslo centrų. Kartą toptelėjo – pala, juk tie ofisiniai irgi nedaug uždirba. Nežinantiems atrodo, kad dirbti šiuolaikiniame dangoraižyje yra sėkmė, prestižas ir dideli pinigai, nes taip rodo Holivudo filmuose. O iš tiesų užtenka paskaityti darbo skelbimus ir sužinai, kad verslo centrų „pėstininkai“ gauna vos daugiau nei minimumą į rankas.

Hm, tada prisiminiau visus rūkančius ir nerūkančius draugus, pažįstamus, net gimines, ieškodama ryšio tarp rūkymo ir kaip klostosi jų gyvenimas. Mano spėjimas pasitvirtino: turtingi ir labai labai turtingi žmonės iš tiesų nerūko! Nerūkė nei prieš tapdami milijonieriais, nei jais tapę. Sutapimas? Mano tėvai niekada nerūkė, mes visada turėjome pinigų. Mano draugių, kurių tėčiai rūkydavo, namuose būdavo nepriteklius, jos gyveno kukliomis, jei nepasakius – varganomis – sąlygomis, kai kurios šeimos ko nors stokojo – elementarių baldų ar socialinių įgūdžių. Tačiau pinigų rūkalams visada atsirasdavo. Rūkymas dažnai reiškia žemesnius gyvenimo standartus.

Vienas pažįstamas, užsiimantis naudotų automobilių prekyba, užsimindavo norįs mesti rūkyti. Verslas jam sekėsi banguotai, kartais jam tekdavo sukti galvą, kur rikiuoti visus neparduotus automobilius. Pasiūliau išbandyti savo atrastą teoriją – mesk rūkyti, pažiūrėkim, kaip per 100 dienų pasitaisys tavo finansai. Iš pradžių žmogus nenorėjo tikėti, paskui lyg ir susidomėjo, vieną dieną pasakė, kad „jau metė“. Verslo reikalai pamažu taisėsi, jis man pranešdavo apie nedidelius finansinius laimėjimus. Paskui netikėtai dingo iš horizonto, o vėl atsiradęs pranešė, kad turėjo didelių finansinių nuostolių. Ar tik nepradėjai rūkyti, paklausiau. Taip. Prisipažino ištempęs be cigarečių tik (net?) 62 dienas! 

Spėju, žmogų, sieloje truputį maištautoją, įpratusį gyventi neprognozuojamą, truputį chaotišką gyvenimą, ėmė gąsdinti mintis, kad gyvenimas taisosi, stoja į vėžes, jame atsiranda tvarka. Jam tai buvo nepažįstama, nejauku, ir jo pasąmonė tam priešinosi. Jis grįžo prie rūkymo, prie senos, pažįstamos kasdienybės, kurioje kartais trūksta pinigų ir yra daug neaiškumo, bet kurioje jis gerai jautėsi. Su tokiu reiškiniu esu susidūrusi ne kartą – žmogus žodžiais tarsi ieško pagalbos, bet daro viską, kad niekas jo gyvenime nesikeistų. (Žr. „Pinigų psichologija“.)

Kitas žmogus, išgirdęs apie mano teoriją, gana aršiai stengėsi įrodyti priešingai, esą jis rūko, bet turi gražią šeimą, namą, mašiną, jokių finansinių problemų. Tačiau kitą kartą sutiktas pasitikslino, vis dėlto kaip ten su tuo rūkymu ir „ką reikia daryti“. Dar po kiek laiko pastebėjau, kad jis nebeužsirūko. Ko gero, kažkur savo nepriekaištinguose finansuose rado spragą ir nutarė pasitaisyti. Manau, jį įtikinau.

Švara aplink namus 7 dienas

Tarsi išgirdę mano susirūpinimą, kaip vėl turėti pinigų, „Youtube“ algoritmai ėmė siūlyti visokio plauko astrologų, ezoterikų ir infočigonų įrašus apie finansinę gerovę. Vienas indų astrologijos autoritetas kalbėjo, kad pinigams turi būti lengva ateiti į jūsų namus, tad namų prieigos turi būti švarios, šviesios ir tvarkingos. Ši tiesa buvo šimtą kartų skaityta senuose žurnaluose, bet šis astrologas davė konkretų terminą, ir mane tai užkabino: „Šluokite, plaukite, valykite teritoriją aplink namus 7 dienas iš eilės, ir pamatysite, kas bus.“ 

Taip ir padariau. Tuo metu gyvenau daugiabučio pirmame aukšte, pro mano buto duris vaikščiojo visa laiptinė. Žiemą prinešdavo sniego ir purvo, telkšančios druskų balos nedžiugino akies. Žinoma, rytais ateidavo valytoja, bet – tik tris kartus per savaitę, o laiptinė juk „apsineša“ akimirksniu. Pamaniau, būtų gražu ir teisinga apsivalyti, juk kaimynai iš viršutinių aukštų to nedarys, jiems netrukdo. Netrukdė ir mano aukšto kaimynėms, kurios abejingai praeidavo pro tą purvynę. Tad kas, jei ne aš?

Pasiėmiau šluotą-kempinę ir visas 7 dienas ištaikiusi progą greit išplaudavau visą 1 aukštą, kartais net kelis kartus per dieną – labai patiko švarios grindys. Ir ką jūs manote. Maždaug po savaitės į banko sąskaitą iš tiesų įkrito solidi pinigų suma! Taip, tai buvo Kalėdos, pinigų ir dovanų metas, sumą pervedė šeima, viskas atrodė labai tikėtina, tačiau jie nežinojo, kaip verkiant man tų pinigų reikėjo, o aš irgi nežinojau jų ketinimų. Paskui taip įpratau valyti laiptinę, kad dariau tai jau ne dėl pinigų, o dėl pačios idėjos. Stiklinės laiptinės durys pavasario saulėje aplipo dulkėmis? Nuvalau. Kaimynų vaikai ant stiklo durų paliko delnų atspaudus? Nuvalau. Telefonspynė purvina nuo maigymo? Nuvalau. Ant namo prieigų prikritę lapų, sušluoju. Ir taip toliau. Finansų stygiaus gyvendama tame name jau nebepatyriau: kadangi investavau daug laiko ir energijos į individualius projektus (kaip šį), ėmė rastis klientų ir užsakymų. Tvarkydamasi namie ir aplink namus tam tikra prasme „tvarkiau“ save, savo gyvenimą ir finansus.

Paskui apsigyvenau kitame daugiabutyje. Pirmas darbas, kurį padariau prieš įsinešdama daiktus į butą, buvo laiptų aikštelės valymas. Mat aikštelė buvo pilna juodų ilgų moters plaukų. Iš pradžių pasijutau patekusi į kriminalinę sceną – gal čia vyko peštynės, kur moteriškės rovė viena kitai plaukus? Bet daugiabutis buvo ką tik pastatytas, dar niekas jame negyveno, tad pamaniau, kad kokiai nelaimingai moteriškei iš valymo komandos taip žiauriai slenka plaukai. Mintyse ją labai užjaučiau. 

Juodųjų plaukų paslaptis išaiškėjo, kai vieną dieną už durų išgirdau šuns lojimą. Pasirodo, gretimame bute gyvena latvių pora su dideliu ilgaplaukiu juodu šunimi. Tai jo gaurus kone kasdien šluoju. Šuo šėrėsi, regis, nuo menkiausio judesio. Kadangi buvo vedamas į lauką 3–4 kartus per dieną, laiptinė nuolat buvo pilna jo plaukų, bet šeimininkų porelei tai buvo nė motais. Tai ta karta, kuri tipiškai atsakytų: „Moku už valymą, valytoja tegu ir tvarko“. Išplaudavau grindis apie savo ir jų duris (mūsų aukšte buvo tik du butai) ne tik laukdama pinigų, bet ir todėl, kad prižiūrėti buto prieigas man jau tapo norma. Įsijautusi nukeliaudavau nuo 6 aukšto kelis laiptatakius žemyn, nes jų šuo visą kelią pripėduodavo smėlio, per kurį nebuvo malonu vaikščioti ir atrodė, kad laiptinė niekada nevaloma. Latvių porelės nevalyvumas, mano akimis, buvo nepagarba valytojos darbui – ji tik išvalė, o jie iškart perveda šunį. 

Dabar jūs paklausite – tai ar atsipirko toks tvarkymasis? Atsakau: atsipirko, ir dar kaip. Po poros mėnesių, atsiradus galimybei ir sutapus aplinkybėms, netikėtai, neplanuotai aš įsigijau pirmąjį savo butą! Ne, ne didžiulį ir ne brangų. Suma ne šešiaženklė, o gerokai mažesnė. Užmiestyje. Balandžio mėnesį bankas darė akciją, supaprastintomis sąlygomis teikė būsto paskolą, ir aš sugalvojau ja tuoj pat pasinaudoti. Šiandien, kai rašau šias eilutes, būstai toje užmiesčio vietovėje yra pabrangę 4 kartus, paskola man būtų neįkandama ir vis dar neturėčiau savo namų. 

...Kai pagaliau išdrįsau paskambinti latviams į duris ir pasiūliau nelaukiant valytojos patiems rūpintis tvarka mūsų dviejų butų aikštelėje, lyg tarp kitko pateikiau savo didžiausią argumentą: „Tvarkykitės, ir pas jus ateis pinigai“. Latvis tik nusijuokė, bet, matyt, pasvarstę su antrąja puse ėmė tvarkytis. Įsigijo rankinį siurblį ir po pasivaikščiojimų su šunimi pareigingai išeidavo susiurbti jo plaukų ar smėlio. Vienu metu net nusigandau, kad nebegalėsiu atlikti savo švarinimosi ritualo, jei viską sutvarko kaimynai. Paskui jų entuziazmas kiek priblėso, bet pastangos irgi nenuėjo veltui: po metų ši pora su šunimi persikraustė į dukart didesnį butą!

Vandentiekio problemos – pinigų problemos

Galbūt jūs irgi esate girdėję įvairių palyginimų, kad finansai teka kaip vanduo. Apie finansų sąsajas su vandeniu ne kartą rašė garsi astrologė, pavyzdžiui, kad WC patalpa turi būti uždaryta, unitazas visada turi būti uždengtas – esą, kad neištekėtų pinigai. Pati esu ne kartą pastebėjusi, kad kai namie kildavo problemų su unitazo bakeliu, varvančiu čiaupu ar reikėdavo keisti santechniką, remonto dieną, vos išsprendus problemą gaudavau pinigų. Įstaigose, namuose, butuose, kur WC patalpa tvarkinga ir prižiūrėta, niekada nebūna problemų su finansais, ir priešingai – jei tualete kliokia vanduo, varva čiaupas, kriauklė užsikimšusi, finansinės problemos garantuotos. Ką daryti? Nedelsti. Tuoj pat kvieskite santechniką ir šalinkite gedimą. 

Kai labai nerimaujate dėl finansų, laukiate pažadėtų pinigų ar jie vėluoja, galite pastebėti, kad, pavyzdžiui, kemšasi vonios kriauklė. Neseniai mano vonios kriauklėje keistai užsilaikydavo vanduo, nepadėjo nei „Kurmis“, nei tirštesni vamzdžių valikliai. Visada tokiais atvejais pagalvoju – kas šiuo metu vyksta su mano finansais? Atrodė, tarsi kriauklė „laikytų“ didelę pinigų sumą. Tuo metu iš tiesų laukiau pažadėtųjų sukauptų pinigų iš II pensijų pakopos fondų, fondai kaip ta kriauklė laikė mano pinigus, nerimavau, kad dėl pasaulinių įvykių atgausiu gerokai mažiau, nei žadėta. Kai pagaliau nusipirkau pompą ir atkimšau „vandens ir finansų kanalą", kitą dieną fondas grąžino visai padorią pinigų sumą.  

Pinigų magija iš tiesų veikia!

Kuris receptas jums labiausiai patiko? Aš jų žinau daugiau, o mano mėgstamiausi pinigų pritraukimo būdai yra šie: 1) Nerūkyti ir niekam neleisti rūkyti savo aplinkoje; jei turite biurą ar fizinę parduotuvę, neleiskite savo darbuotojams stovėti prie įėjimo ir rūkyti; dar geriau – nepriimkite į darbą rūkorių arba rimtai skatinkite juos mesti šią priklausomybę. 2) Tvarkytis namuose, ypač – aplink namus, namų prieigose. Neužgriozdinkite įėjimo į namus. Nebijokite žengti „ekstra“ žingsnį už namų ribų, nelaukite valytojų komandos, tvarkykitės patys, tvarkykitės daugiau, nei jums priklauso pagal teritoriją. Nebūtina niekam skelbtis ar girtis feisbuke, ar ieškoti, kas tvarkytųsi su jumis. Tiesiog tyliai imkite ir darykite. Tai dosniai atsiperka stebuklingais, netikėčiausiais būdais. Jei taip imtų tvarkytis visi, kokia graži būtų Lietuva! 

Jei reikia patarimų konkrečiai jūsų situacijai, rašykite: ruta.seorama@gmail.com.

© seorama.lt, 2026 04 17

Taip pat skaitykite:
Kodėl SEO paslauga neveikia >>
Tarp profesionalumo ir apgaulės >>
Svetainės iškėlimas „Google“ >>
Klientai ir konkurentai >>
Svetainės lankomumas >>
Pinigų psichologija >>
Interneto turgus >>
<< Į pradžią